urkėti

urkėti
ur̃kėti, -ėja, -ėjo Yl, Vkš, Brs žr. urkioti: 1. Toks jau ans žaltys yr: aną turi ur̃kėti ir ur̃kėti Trk. Vaikus reikia žadinti iš lengvo, netąsyti už plaukų, neurkėti Blv. 2. Iš tavęs blogas darbininkas: kol ur̃kėju, tol tu dirbi Mžk. \ urkėti; apurkėti; įurkėti; išurkėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • apurkėti — apur̃kėti tr. apibarti: Tavo vaikus apur̃kėjau, kam po muno daržą lando Vkš. urkėti; apurkėti; įurkėti; išurkėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išurkėti — išur̃kėti žr. išurkioti 2: Iškriukėjau vaiką, išur̃kėjau ganyti avis Šts. urkėti; apurkėti; įurkėti; išurkėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įurkėti — įur̃kėti tr. pabarti, apuiti: Įur̃kėti vaikai juo klauso Ggr. urkėti; apurkėti; įurkėti; išurkėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”